Akmenų ir mineralų pavadinimai
Šiame sąraše pateikiami kristalų, mineralų, magminių, nuosėdinių ir metamorfinių uolienų pavadinimai, geologiniai terminai ar reiškiniai.
Actinoceras
Actinocerathoidea
Actinopoda
Aduliaras
Afanitinė struktūra
Agatas
Agnostus
Akinis gneisas
Akmens anglis
Akvamarinas
Albitas
Aleuritas
Aleurito dalelė
Aleurolitas
Aliuminingasis gneisas
Aliuminio hidroksidas
Alotromorfinė struktūra
Amalteus
Amazonitas
Ametistas
Ametrinas
Amfibolai
Amfibolitas
Ammonoidea
Amžius
Ancylus
Andezinas
Andezitas
Andezitinis porfiritas
Anhidritas (mineralas)
Anhidritas (uoliena)
Animalia
Anizotropija
Anortitas
Anortozitas
Anthozoa
Antiklininė raukšlė
Antimonitas
Anttipis
Antracitas
Antrinis kvarcitas
Antšeimis
Antsprūdis
Apatitas
Apatitolitas
Apaugimo struktūra
Apvalainukas
Aragonitas
Arbūzinis turmalinas
Arca
Archaea
Archėjos
Archėjus
Argilitas
Arthropoda
Articulata
Asaphus
Asfaltas
Asterozoa
Aštuoniaspinduliai koralai
Astylospongia
Augitas
Auksas
Auksinis berilas
Aukštas
Aulopora
Auripigmentas
Avantiurinas
Avantiurininis feldšpatas
Azuritas
Bacteria
Bactrites
Bactritoidea
Balas
Balų rūda
Bangų ruzgos
Baritas
Bazaltas
Bazaltinis pirokseninis porfiritas
Bazaltinis plagioklazinis porfiritas -bazaltinis porfiritas
Bazinis granulitas
Belemnitella
Bellorophon
Bentonitai
Bentosas
Berilas
Bespyniai pečiakojai
Biksbitas
Biocheminis procesas
Biochemogeninės uolienos
Biomitas
Biomorfinė struktūra
Biotitas
Bitovnitas
Bivalvia
Blastoidea
Blastozoa
Blizgesys (mineralo)
Boksitas
Bortas
Brachiopoda
Brekčija
Brekčiška tekstūra
Bruožo (brėžio) spalva
Bryozoa
Būrys
Calcispongia
Cardium
Catenipora
Cementas
Cephalopodas
Ceratites
Chaetetoidea
Chalcedonas
Chalkopiritas
Chelicerata
Cheliceriniai
Cheminis dūlėjimas
Chemogeninės uolienos
Chetetoidėjai
Chlamys
Chloritas
Chrizolitas
Chrizoprazas
Chrizotilo asbestas
Chromakvamarinas
Chromitas
Chromititas
Cidaris
Ciklosilikatai
Cinoberis
Citrinas
Clymenia
Cnidaria
Coelenterata
Coleoidea
Conchidium
Cosmoceras
Crinoidea
Crinozoa
Crustaceomorpha
Cryptodonta
Cyanobacteria
Cyanophyta
Cyclolites
Cyrtograptus
Cystoidea
Dacitas
Daugialąsčiai
Degieji skalūnai
Deimantas
Dėmėta tekstūra
Dendritas
Dengtaburniai
Desmodonta
Detritinė klintis
Detritinė organogeninė klintis - detritinė struktūra
Devonas
Diabazas
Diagenezė
Diasporas
Diatomitas
Diceras
Dicranogratus
Didymograptus
Dioritas
Dioritoidai
Dipiramidė
Diplograptus
Diplotrypa
Dislokacija
Dislokatorius
Dodekaedras
Dolomitas (mineralas)
Dolomitas (uoliena)
Domeritas
Dravitas
Drūza
Dugneliniai koralai
Dūlėjimas
Dulsvasis kvarcas
Dūminis kvarcas
Dunitas
Duobagyviai
Durpės
Dvigeldžiai
Dvigubi saliniai silikatai
Dvyniai
Dygiaodžiai
Dysodanta
Džespilitas
Džiūvimo plyšiai
Echinocorys
Echinodermata
Echinoidea
Echinosphaerites
Efuzinės uolienos
Eklogitas
Endoceras
Endoceratoidea
Eonas
Eonotema
Eoumphalus
Epidotas
Epocha
Era
Eratema
Eubacteria
Eucaryota
Eukariotai
Euripteridai
Eurypteroidea
Eurypterus
Evaporitai
Fajalitas
Favosites
Feldšpatai
Feldšpatoidai
Felziniai mineralai
Fenestella
Fenokristas
Filitas
Filosilikatai
Fistulipora
Fizinis dūlėjimas
Fleksūra
Fluoritas
Fonolitas
Foraminifera
Foraminiferos
Forsteritas
Fosfatai
Fosforitas
Fosilija
Fosilizacija
Fukoidai
Fusulina
Gabras
Gabroidai
Galenitas
Galvakojai
Gargždas
Gastropoda
Geizeritas
Geležies hidroksidas
Geležingas kvarcitas
Geležingos uolienos
Gigantoproductus
Giotitas
Gipsas (mineralas)
Gipsas (uoliena)
Glaciodislokacija
Glaukonitas
Globigerina
Gludinys
Glyposphaerites
Gneisas
Gneisiška tekstūra
Goniatites
Gošenitas
Gothograptus
Grafitas
Grandininiai ir juostiniai silikatai
Granitas
Granitoidai
Granodioritas
Granofelzas
Graptholithina
Graptolitai
Gravelitas
Greizenas
Grūdėta struktūra
Grūdėtasis agregatas
Grynuoliai
Gryphaea
Guralas
Gymnolaemata
Gyvsidabris
Hadas
Halitas (uoliena) (akmens druska)
Halitas
Halofilai
Halogenidai
Halysites
Haptophyta
Harpes
Heksaedras
Heliodoras
Heliolites
Hematitas
Hemicordata
Heterodonta
Hexacoralla
Hibolites
Hidrargilitas
Hidroksidai
Hidrožėrutiniai moliai
Hippurites
Hoplites
Hornblenditas
Hydrozoa
Hyolitha
Įaugimo struktūra
Ilaenus
Inarticulata
Indigolitas
Inoceramus
Inosilikatai
Intruzinės uolienos
Inversijos centras
Irizacija
Islandiškasis špatas
Išsiliejusios uolienos
Izomorfinė eilė
Izomorfizmas
Jaspis
Jerea
Juostuota tekstūra
Juostuota tekstūra
Jura
Jūrų ežiai
Jūrų lelijos
Jūrų pumpurai
Jūrų pūslės
Jūrų žvaigždės
Kalcitas
Kalnų krištolas
Kalnų vaškas
Kalumas
Kambras
Kaolinitas
Kaolinitiniai moliai
Karalystė
Karbonadas
Karbonas
Karbonatai (mineralai)
Karbonatinės pintys
Karbonatinės uolienos
Karbonatitas
Karkasiniai silikatai
Karneolis
Kataklazitas
Katės akis
Kaustobiolitai
Kaverninga tekstūra
Keturiaspinduliai koralai
Kietumas
Klasė (organinio pasaulio)
Klintinis tufas
Klintis
Koesitas
Kokolitai
Kokolitoforidai
Konglomeratas
Konkrecija
Koraliniai polipai
Korėta tekstūra
Korundas
Kosmogeniniai procesai
Kreida (uoliena)
Kreida
Kriauklainis
Krinozojai
Kryptinga tekstūra
Kristalų šepetys
Ksenolitai
Ksenolitinė tekstūra
Kukersitas
Kupritas
Kvarcas
Kvarcitas
Kvarteras
Labradoras
Labradoritas
Lapilinė uoliena
Larvikitas
Lava
Leptaena
Leukosafyras
Limonitas
Limonitinės uolienos
Lingula
Liparitas
Liuminescencija
Lonsdeilitas
Loricata
Luitas
Luitų sąvartynas
Lūžio plokštuma (tektonika)
Lūžis (mineralo)
Lūžis (tektonika)
Lymnaea
Lytoceras
Mafiniai mineralai
Magma
Magmatizmas
Magminės uolienos
Magnetitas (mineralas)
Magnetitas (uoliena)
Magnezitas
Malachitas
Mandelšteinas
Mangano uolienos
Marijos stiklas
Markazitas
Marmuras
Masyvi tekstūra
Meeltopora
Meimečitas
Melsvabakterės
Melsvadumbliai
Mėnulio akmuo
Mergelis
Metagravelitas
Metakonglomeratas
Metamorfinės uolienos
Metamorfizmas
Metasmiltainis
Metasomatitas
Metasomatozė
Metazoa
Mezoproterozojus
Micraster
Migdolinė lava
Migmatitas
Mikroklinas
Mikroklininis granitas
Milonitas
Miltelių spalva
Mineralas
Mineraloidas
Mineralų agregatai
Minkštakūniai
Miomera
Mirabilitas
Molibdenitas
Molio dalelė
Molio skalūnas
Molis
Mollusca
Monoclimacis
Monoedras
Monoklininis slūgsojimas
Monoplacophora
Montmorilonitiniai moliai
Morganitas
Morionas
Moso skalė
Murex
Muskovitas
Mya
Mytilus
Nariuotakojai
Nautilius pompilius
Nautiloidea
Nefelinas
Nefelininis sienitas
Nektonas
Neogenas
Neoproterozojus
Nesilikatinės uolienos
Nevienalytė tekstūra
Nezosilikatai
Nucula
Nummulites
Nuogula
Nuolaužinė tekstūra
Nuolaužinės uolienos
Nuolaužinės-biogeninės uolienos
Nuosėda
Nusodinimas
Obolus
Obsidianas
Octocoralla
Oksidai
Oktaedras
Oktavites
Olenellus
Olenoides
Olenus
Oligoklazas
Olivinas
Oniksas
Oolitas
Oolitinė struktūra
Opalas
Opalescencija
Opoka
Orbikuliarinis granitas
Ordovikas
Oreaster
Organinės uolienos
Orientuota tekstūra
Orthis
Orthoceras
Orthoceratoidea
Ortoklazas
Ostrea
Ozokeritas
Pachyodonta
Paleogenas
Paleoproterozojus
Paracrinoidea
Paradoxides
Pečiakojai
Pecten
Pegmatitas
Pelitinė struktūra
Peltoceras
Pemza
Pentacrinuss
Pentametrus
Pentremites
Peridotitas
Periodas
Perisphinctes
Permas
Peronidella
Phacops
Phillipsia
Pholas
Phylactolaema
Pikritas
Pilvakojai
Pinakoidas
Pintiniai
Pintys
Piramidė
Piritas
Pirmuonys
Piroklastinė brekčija
Piroklastinės uolienos
Piroksenai
Piroksenitas
Piroliuzitas
Pirotinas
Plagiogranitas
Plagioklazai
Planktonas
Pleurotomaria
Plikaburniai
Pliomera
Plutoninės uolienos
Pneumatolitinės sąlygos
Poikilitinė struktūra
Polichrominis turmalinas
Polimineraliniai moliai
Polimorfizmas
Polinkio azimutas
Polinkio kampas
Polinkio kryptis
Polymera
Polypora
Pora
Porfyras
Porfyrinė struktūra
Porfyriška struktūra
Poringa tekstūra
Poringumas
Porūšis
Pošeimis
Potipis
Priemolis
Priesmėlis
Pristiograptus
Prizmė
Procaryota
Productida
Productus
Produktidai
Prokariotai
Proterozojus
Protista
Protistai
Protozoa
Pterygotus
Pusiauchordiniai
Ragainiai
Raginukė
Rapakivis
Rastrites
Rauchtopazas
Raukšlė
Realgaras
Retiolites
Rhabdopleura
Rhizopoda
Rhynchonella
Riedulynas
Riedulys
Riolitas
Romboedras
Rozetiška drūza
Rubelitas
Rubinas
Rugosa
Rūšis (organinio pasaulio)
Rusvoji anglis
Rutilas
Rutulinis granitas
Safyras
Safyras padparadža
Sakalo akis
Saliniai silikatai
Samangyviai
Sapropelitas
Sarkodina
Sarkodiniai
Saulės akmuo
Scaphites
Scaphopoda
Schizodonta
Schlotheimia
Scyphozoa
Sekrecija
Selenitas
Serdolikas
Serpentinas
Serpentinitas
Sfaleritas
Sidabras
Sideritas
Sienitoidai
Siera
Silicio oksido tetraedras
Silicispongia
Silicitai
Silicitinės pintys
Silicitinis tufas
Silikatai
Silūras
Silvinas
Silvinitas (uoliena)
Simetrijos ašis
Simetrijos centras
Simetrijos plokštuma
Simplektinė struktūra
Singonijos
Sinklininė raukšlė
Siphonia
Sistema
Skaidrumas (mineralo)
Skalda
Skalenoedras
Skalumas
Skalūnas
Skalūnuota tekstūra
Skarna
Skirumas
Skyrius
Sluokniuota tekstūra
Sluoksnelėta tekstūra
Sluoksnelėtumas
Sluoksniniai silikatai
Sluoksniuota tekstūra
Smaragdas
Smėlis
Smiltainis
Sorosilikatai
Spalva (mineralo)
Spektrolitas
Spinduliuočiai
Spirifer
Spiriferida
Spiriferidai
Spongia
Spongiata
Sprūdis
Spyniniai pečiakojai
Stalagmitas
Stalaktitas
Steno dėsnis
Stišovitas
Stratigrafija
Stratigrafinė nedarna
Streptelasma
Stringocephalus
Stromatoporai
Stromatoporata
Stroncianitas
Strophomena
Struktūra (uolienų)
Stūmis
Suaugimo struktūra
Sulfatai
Sulfidai
Sulfidinės uolienos
Sunkusis špatas
Superkaralystė
Syringopora
Šakniakojai
Šarminiai feldšpatai
Šeima
Šerlas
Šešiaspinduliai koralai
Šlifas
Šlyras
Šlyrinė tekstūra
Tabulatomorpha
Taksitinė tekstūra
Taksitinė tekstūra
Talkas
Tankis (mineralo)
Taurusis opalas
Taxodonta
Tefra
Tekstūra (uolienų)
Tektosilikatai
Tentaculita
Terebratula
Teredo
Termofilai
Tetracoralla
Tetraedras
Tetragraptus
Tigro akis
Tipas
Tįsa
Titnagdumblis
Tolygi tekstūra
Tonalitas
Tracheata
Trachėjiniai
Trachitas
Trapecoidas
Trepelas
Triasas
Triba
Trigonia
Trilobita
Trilobitai
Trilobitiniai
Trilobitomorpha
Trinucleus
Tufas
Tufitas
Turmalinas
Turritella
Ugninis opalas
Ultramafinės uolienos
Unio
Uoliena
Vainikinė struktūra
Varis
Varveklis
Ventriculites
Verdelitas
Vėžiagyviai
Vorobjevitas
Vulkaninės uolienos
Xenoconchia
Žabaras
Žaliasis berilas
Žaliasis skalūnas
Zaphrentis
Žėručiai
Žėručio skalūnas
Žiediniai silikatai
Žvirgždas
Žydrasis skalūnas
Mineralai
Žemės pluta sudaryta iš uolienų, o dauguma jų – iš mineralų. Mineralai – tai gamtoje susidarę ar žmogaus sukurti gryni cheminiai elementai ir tam tikros cheminės sudėties neorganiniai junginiai, esantys kietosios būsenos kristalų pavidalu. Kiekvienam mineralui būdingas savybių rinkinys, pagal kurį jis ir atpažįstamas. Savybės priklauso nuo cheminės sudėties ir sandaros. Mineralų cheminė sudėtis gali kisti, bet tik tam tikrose ribose. Tai smulkiau aptarta aprašant izomorfizmo reiškinį. Dėl to kiek svyruoja ir fizinės savybės, tačiau jas daugiausia lemia mineralo kristalinė sandara, kuri yra mažai kaiti. Esama gamtinių neorganinių medžiagų, kurios yra ne visai kristalinio pavidalo, sudarytos iš kristalų užuomazgų ar gelio pavidalo medžiagos. Tokios medžiagos vadinamos mineraloidais. Visi mineralai turi kristalinę sandarą, o agregatai, neturintys kristalo sandaros, vadinami amorfiniais. Kristalo sandara skiriasi nuo amorfinio agregato tuo, kad jį sudarantys jonai, atomai išsidėstę tam tikra tvarka, sudarydami erdvinį darinį, vadinamą kristalo gardele.
Uolienos
Uoliena yra kristalinis, iš dalies kristalinis ar nekristalinis agregatas, susidaręs Žemėje, kituose kosminiuose kūnuose arba tiesiog kosmose gamtinių vyksmų metu. Kai kurie mokslininkai mano, kad uoliena turi būti sudaryta iš sukibusių, nepalaidų dalelių, kitaip sakant – sucementuota. Tuo atveju smėlį reikėtų vadinti ne uoliena, o nuosėda arba nuogula, o uoliena būtų smiltainis – tas pats smėlis, tik jo smiltelės sutvirtintos, sucementuotos karbonatų, kvarco, molio ar kitos medžiagos. Kiti geologai purias nuogulas irgi laiko uolienomis, bet tada, kai jas užkloja jaunesnės nuosėdos ir jos įgyja geologinio kūno – sluoksnio pavidalą. Priklausomybė tam tikro pavidalo kūnui įsipina į uolienos sampratą, nes gamtoje uoliena visada yra tam tikro geologinio kūno pavidalu. Vienos uolienos yra kristalinės, sudarytos iš mineralų, kitos – iš dalies ar visiškai sudarytos iš nekristalinės amorfinės medžiagos. Uolienos skirstomos ir apibūdinamos pagal kilmę, cheminę ir mineralinę sudėtį bei sandarą. Pagal kilmę, tai yra susidarymo būdą (genezę), išskiriami trys uolienų tipai: magminės, nuosėdinės ir metamorfinės. Magminės uolienos susidaro tiesiogiai iš magmos, kai ji kristalizuojasi Žemės gelmėse arba sustingsta paviršiuje išsiliejusi per ugnikalnius. Nuosėdinės uolienos susidaro Žemės paviršiuje ir vandens telkinių dugne iš kitų tipų uolienų ardymo medžiagos.
Na, o metamorfinės uolienos – tai pirminės magminės arba nuosėdinės uolienos, kurios Žemės gelmėse pateko į kitokias sąlygas, negu susidarė, dėl to pasikeitė jų sandara ir mineralinė, o dažnai ir cheminė sudėtis. Uolienų sandara apibūdinama struktūros ir tekstūros sąvokomis.
Fosilijos
Iškastinio organinio pasaulio liekanos yra ne tik pagrindinis gyvybės evoliucinės raidos metraštis, bet ir ypač svarbus įvairiapusės geologinės praktinės veiklos įrankis. Dažniausiai pasitaiko tie iškastiniai organizmai (fosilijos), kurie gyveno vandens aplinkoje (jūrose, vandenyne, ežeruose), ypač retai – organizmai, gyvenę sausumoje. Pagrindinė sąlyga išlikti organizmų liekanoms yra jų palaidojimo sąlygos. Vandens aplinkoje mirus individui, greitai pradeda irti minkštosios kūno dalys, skeleto vidų pripildo nuosėdos, o laikui bėgant jos uždengia ir patį skeletą. Tuomet kietųjų organizmo dalių (kiautelių, kaulinių audinių) irimas gerokai sulėtėja arba visiškai sustoja. Tačiau ilgainiui prasideda ir skeletą dengiančių nuosėdų virsmas uoliena, kitaip tariant, prasideda nuosėdų diagenezė. Dėl jos poveikio prasideda ir skeleto cheminės sudėties kitimas, taigi, labai dažnai pasikeičia jo mineralinė sudėtis. Kitaip tariant, įvyksta palaidoto organizmo fosilizacija. Virš palaidoto skeleto nuolat kaupiasi naujos nuosėdų storymės, dėl to didėja slėgis į jį, uolienų poromis ir plyšiais cirkuliuodamas vanduo toliau jį veikia keisdamas cheminę sudėtį. Šių procesų veikiamas skeletas per kelis, keliasdešimt ar kelis šimtus milijonų metų smarkiai pakeičiamas. Jo viduje susidaro piritas (FeS2) – tai vadinamoji skeleto piritizacija, kalcitas (CaCO3) keičiamas dolomitu (CaMg(CO3)2 – vyksta skeleto dolomitizacija. Be to, skeleto viduje kartais susidaro markazito, (FeS2), fluorito, kvarco, galenito smulkių kristalų. Dažniau skeletas yra visiškai ištirpdomas ir lieka tik atspaudai arba antriniais mineralais pakeista jo dalis – branduolys. Sausumoje žuvę organizmai yra nuolat veikiami atmosferos. Dėl to greitai suyra ne tik minkštosios, bet ir kietosios jų kūno dalys. Žemyninėmis sąlygomis skeletų išlikimas (fosilizacija) praktiškai yra tik atsitiktinis reiškinys, netikėtai organizmui patekus į tam tikras sąlygas: įklimpus balose ir pelkėse, užšalus į ledą (poliarinėse ar prieledyninėse srityse). Gamtoje fosilijos randamos įvairiu pavidalu. Gali būti atvejų, kai iškastiniai randami ne tik skeletai, bet ir minkštosios kūno dalys, pavyzdžiui, pelkėje nuskendę, o vėliau įšalę mamutai, medžių dervose užkonservuoti įvairūs vabzdžiai ir kt. Dažniausiai randami organizmų skeletai arba jų fragmentai, atspaudai, branduoliai, bioglifai (organizmų veiklos pėdsakai – šlaužiojimo žymės, pėdų atspaudai ir kt.) bei ichnofosilijos – organizmų veiklos pėdsakai.
<< Grįžti